Kas yra QR kodas?

Tai nedidelės informacijos laikmenos, saugančios duomenis vaizde. Jie būna įvairaus dydžio. Mažyliuose telpa vos keli žodžiai, tuo tarpu pačiuose didžiausiuose – visas puslapis teksto. Informacijos saugojimui naudojami balti ir juodi kvadratėliai. Norint nuskaityti kodus, reikia skaitmeninį fotoapartą turinčio įrenginio bei specialios programos, kuri paverčia žmogaus akiai nieko nereiškiantį vaizdelį suprantama informacija – raidėmis ir skaičiais.

Kam naudojami QR kodai?
QR kodai plačiai naudojami gamyboje. Pvz., jais dažnai žymimos įvairios gaminių dalys. Tačiau vis dažniau QR kodus sutinkame savo kasdieniniame gyvenime. Mat jų atpažinimui nebereikia specialios, brangiai kainuojančios įrangos – su šia užduotimi susidoroja praktiškai kiekvienas mobilusis telefonas, turintis fotoaparatą ir įdiegtą kodų atpažinimo programą. Beje, raidelės QR yra angliškų žodžių „quick response“ (lietuviškai – greitas atsakymas) trumpinys. QR kodus kartais galime pamatyti reklamose ir kai kuriuose žurnaluose. Kauno gyventojai juos sutinka kiekvieną dieną, kai stotelėse laukia autobuso ar troleibuso. Nuskaitę kodą, jie gali sužinoti, už kiek laiko atvažiuos jiems reikalinga transporto priemonė.

Iš ko sudaryti QR kodai?
Kodų paveikslėliai visada būna kvadratiniai. Juodi ir balti kvadratėliai sudaro savotišką tinklelį, kuriame saugoma informacija. Kiekvienas toks mažytis kvadratėlis yra vadinamas moduliu. Nuo modulių skaičiaus kvadrate priklauso, kiek duomenų bus galima įrašyti į kodą. Mažiausiuose QR koduose (1-a versija) telpa 441 modulis (21×21). Tuo tarpu didžiausiuose (40-ta versija) – net 31 329 (177×177). Kad nuskaitymo programa teisingai suprastų QR kode saugomą informaciją, jai talkina pagalbiniai žymekliai. Juos pamačiusi, programa „sužino“, kokio dydžio yra paveikslėlis ir kokios rūšies informacija jame slepiasi.

Kur saugoma informacija? 
Duomenys saugomi po tinklelį pažirusiuose kvadratėliuose. QR kodai negali pasigirti itin dideliu efektyvumu. Mat tik maždaug dešimtadalis „naudingo ploto“ tenka mums reikalingai informacijai. Visa kita vieta yra skirta pagalbiniams duomenims, kurie padeda atpažinimo programai greitai ir tiksliai susidoroti su užduotimi. Vis dėlto QR kodai gerokai pranašesni už parduotuvėse naudojamus brūkšninius kodus. Jeigu QR standartas leidžia išsaugoti iki 4000 simbolių informacijos, tai brūkšniniame telpa vos 13 skaitmenų. Kaip jau minėta, nemaža kodo dalis yra skirta galimų klaidų pataisymui: saugoma informacija jame pavaizduojama kelis kartus, skirtingose paveikslėlio vietose. Todėl QR kodą galima nuskaityti net, jeigu jo dalis yra pažeista ar prastai matoma.

Ar QR kodai privalo būti juodai balti?
Ne. Juose gali būti naudojamos ir kitos spalvos. Vienintelis reikalavimas – jos turi būti pakankamai kontrastingos ir gerai išsiskirti iš fono.

Kokius duomenis galima saugoti?
QR kodų pagrindas – iš skaitmenų ir raidžių sudaryta tekstinė informacija. Ji gali būti pačių įvairiausių rūšių. Pvz., kodo viduje galima paslėpti paveikslėlį ar interneto svetainės adresą. QR kodo viduje yra nurodomas informacijos tipas – vadinamasis formatas. Jis leidžia nuskaitymo programai tiksliai žinoti, kas saugoma paveikslėlyje ir pasiruošti tolesniems veiksmams. Deja, ne kiekviena programa sugeba suprasti visus įmanomus QR kodų formatus. „Computer Bild Lietuva“
supažindins su pačiais svarbiausiais formatais:
● Interneto adresai. QR koduose neretai nurodomi tinklalapių adresai. Juos atpažinusi, programa įjungia interneto naršyklę ir po akimirkos atsiduriame reikiamoje interneto svetainėje. Tai labai patogu, nes nereikia adreso surinkinėti ne itin patogia telefono klaviatūra.
● Vizitinė kortelės. QR kode galime išsaugoti visus savo kontaktinius duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, pareigas ir pan. Programos moka tokius duomenis įtraukti į telefono adresų knygutę, todėl jų nereikės perrašinėti ranka.
● El. laiškai. QR kode jis gali būti saugomas kartu su laiško tema ar net atsakymo tekstu. Vartotojui belieka tik išsiųsti laišką iš savo įrenginio. Tokį laiškų siuntimo būdą galima naudoti, rengiant įvairius konkursus ar viktorinas.
● SMS žinutės. Rašyti SMS moka kiekvienas. Tačiau kartais to daryti net nereikia. QR kode saugomas žinutės tekstas ir telefono, į kurį ji turi būti išsiųsta numeris. Kaip ir el. laiško atveju, vartotojui belieka paspausti ir išsiųsti SMS.
● Geografiniai duomenys. QR kodas gali atstoti žemėlapį. Jame galima nurodyti tikslią vietą. Nuskenavę kodą, nukeliausime į „Google žemėlapius“ ir sužinosime, kur ji yra.
● Tekstai. Kode galima išsaugoti gana ilgą tekstą, pvz., eilėraštį ar anekdotą.
● Telefonų numeriai. Atpažinę tokį paveikslėlį, iš karto paskambinsime reikiamu numeriu.
● „Wi-Fi“ tinklai. Kavinėse kartais galima pamatyti QR kodų, kuriuose nurodomi vietinio bevielio „Wi-Fi“ tinklo prisijungimo duomenys. Gaila tik, kad tokią informaciją supranta ne visos programos.

Šį Šaltinio TV QR kodą, kol kas galite rasti, tik ant televizijos studijos durų, tačiau šių kodų mokykloje tūrėtų padaugėti.